šūsčioti

šū́sčioti, -ioja, -iojo DŽ, NdŽ, Kp, šūsčióti, -iója, -iójo 1. žr. šiūsčioti 1: Tu, vaikeli, lakioji visur išsigandęs, tai ažtai šūsčióji miegodamas Tvr. Mano arklys šūsčiója, važiuok atsargiai Plš. 2. tr. daužyti, pliekti: Marčius traukiasi atatupstas, traukiasi ir vis šūsčioja lapine, daužo [ugnies liežuvius] V.Bub.